| Vilnius, 2016 m. liepos 7 d.
Didþiausios Lietuvos krikðèioniø Baþnyèios pastaruoju metu sulaukia nemaþai praðymø iðaiðkinti, kà krikðèionybë moko apie kûrinijà, apie gyvybës – ypaè prasidëjusios þmogaus gyvybës – vertæ bei kokia turëtø bûti ið ðio mokymo iðplaukianti krikðèionio laikysena. Ypaè daug klausimø uþduodama apie ðiø Baþnyèiø mokymà Pagalbinio apvaisinimo ástatymo kontekste. Atsiliepdami á ðiuos praðymus, Katalikø, Ortodoksø ir Liuteronø Baþnyèiø vadovai Lietuvoje vieningai primena, kad pagarba gyvybei kyla ið ðv. Raðto, atskleidþianèio, kad þmogus yra kûrinijos virðûnë. Dël ðios prieþasties tik þmogui yra bûdingas orumas. Bûtent dël to þmogaus gyvybë – nelieèiama. Baþnyèiø mokymà paremia ir ðiandienos medicinos mokslo neginèijamai árodyta tiesa, jog þmogaus gyvybë atsiranda nuo apvaisinimo momento, kada susikûrus embrionui, pradeda vystytis unikalus þmogaus organizmas. Kiekvienas ið mûsø praëjo ðá savo gyvenimo etapà.
Valstybë Konstitucinio Teismo asmenyje taip pat pripaþásta, kad “gyvybë ir orumas yra neatimamos þmogaus savybës, todël negali bûti traktuojamos atskirai. […] þmogaus gyvybë ir orumas, kaip iðreiðkiantys þmogaus vientisumà ir jo nepaprastà esmæ, yra aukðèiau ástatymo. Atsiþvelgiant á tai, þmogaus gyvybë ir orumas vertintini kaip ypatingos vertybës. Konstitucijos paskirtis tokiu atveju yra uþtikrinti ðiø vertybiø gynimà ir gerbimà. Šie reikalavimai keliami visø pirma paèiai valstybei” (1998 m. gruodþio 9 d. Konstitucinio teismo nutarimas).
Mes, didþiausiø Lietuvos krikðèioniø Baþnyèiø vadovai, norime priminti, kad nepagarba þmogaus gyvybei (taip pat ir dar negimusio þmogaus gyvybei) nesuderinama su buvimu krikðèionimi. Bûti krikðèionimi – reiðkia bûti þmogaus orumo ir gyvybës gynëju. Tai saisto kiekvieno krikðèionio sàþinæ ir ápareigoja atitinkamai elgtis.
Kalbëdami apie þmogaus orumo ir jo gyvybës gynimà Pagalbinio apvaisinimo ástatymo kontekste, konstatuojame, kad Seimo priimtas Pagalbinio apvaisinimo ástatymas apriboja manipuliacijas su þmogaus embrionu ir dël to yra deramas politikø bandymas kiek ámanoma labiau apsaugoti þmogaus gyvybæ.
Negalime nepastebëti, kad tikintiesiems, tarp jø ir Seimo nariams, sàþinës konfliktà neiðvengiamai kelia pasiûlymai, kuriais siekiama keisti Seimo priimtà Pagalbinio apvaisinimo ástatymà. Su pagarbos þmogaus gyvybei principu nesuderinami neribotas, t. y. daugiau nei reikia vienai procedûrai, embrionø kûrimas, neribotas jø ðaldymas ir sunaikinimas pasibaigus saugojimo terminams, embrionø atranka pagal genetinius poþymius ir tokios atrankos metu “netinkamais naudoti” pripaþintø embrionø sunaikinimas. Tokiais pasiûlymais valstybë skatina eksperimentus su embrionais. Ši siûloma átvirtinti Pagalbinio apvaisinimo ástatymo nuostata iðkreipia ástatymo esmæ, nes leidimas kurti neribotà embrionø kieká bei juos ðaldyti neiðvengiamai veda prie dar didesniø manipuliavimø þmogaus gyvybe.
Taip pat atkreipiame dëmesá, kad su Baþnyèiø mokymu apie þmogø, jo santuokà ir ðeimà nesuderinamas siekis Seimui pateiktomis pataisomis áteisinti lytiniø làsteliø donorystæ, donorams net suteikiant „kompensacijà“ uþ lytines làsteles. Lytiniø làsteliø donorystë paþeidþia santuokos integralumà, vaiko teises þinoti savo biologinius tëvus bei augti globojamam jø ðeimoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 ir 26 straipsniai visiems pilieèiams garantuoja minties, tikëjimo, sàþinës laisvæ bei pripaþásta þmogaus teisæ turëti savo ásitikinimus ir juos laisvai reikðti, todël visi pilieèiai, tarp jø – ir visi tikintieji krikðèionys turi ir teisæ, ir svarbià pareigà kalbëti visais valstybës ir visuomenës gyvenimo klausimais, taip pat visais ástatymø numatytais bûdais skleisti bei aiðkinti krikðèioniðkàjá mokymà. Šitai ypaè pasakytina apie situacijas, kai svarstomi su þmogaus gyvybe – ðia viena ið pamatiniø vertybiø, kurià saugoti kvieèiami visi geros valios þmonës – susijæ klausimai.
Moralinë pareiga kvieèia kiekvienà krikðèioná paþvelgti á savo sàþinæ, kuri yra Dievo balsas þmoguje. Kiekvienas turime pareigas visuomenëje, jai vienu ar kitu bûdu tarnaujame ir esame atsakingi prieð Gyvybës Kûrëjà.
Lietuvos Vyskupø Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras GRUŠAS
|
|
Vilniaus ir Lietuvos Ortodoksø arkivyskupas INOKENTIJUS
|
|
Lietuvos Evangelikø liuteronø Baþnyèios vyskupas Mindaugas SABUTIS
|
|